- kliuvinėti
- kliuvinė́ti vksm. Vaikai̇̃ bė́go kliuvinė́dami vieni̇̀ už kitų̃.
.
.
kliuvinėti — kliuvinėti, ėja, ėjo iter. dem. kliūti 1: Jis atsikėlė, basas bastėsi po kambarį, kliuvinėjo už baldų rš. Kas čia per biesas! Da kliuvinė̃s tie siūlai! Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language